kariauninkas

kariáuninkas (-nykas; SD328), -ė smob. (1), kariauniñkas (2) 1. DŽ kariautojas: Kariaunykai turkų SD74. Žiemaguolis, žiemagultas kariaunykų SD132. Kurs kariauna kitą, tas kariáuninkas J. Iš jo bus geras kariaunỹkas Gs. Kai jį pamačiau, širdis man kiek smarkiau dunkstelėjo, kaip dideliems kariauninkams prieš mūšį rš. Esu senas kariauninkas I. Susirinko iš savo noro kariauninkų būriai Gmž. Tavo tėvas yra kariaunykas BB2Sam17,8. Ir tu turi kariaunykus, tai, ką jiemus įsakai, daro SPI259. 2. menk. kas mėgsta kariauti, karo mėgėjas; valdininkas; policininkas: Caro bernai kariaunỹkai žmones spaudžia ir kankina, in kalėjimus sodina Vlkv. 3. prk. mušeika, peštukas: Abu kariauninkai pažiūrėjo į šį vyrą rš.